Butautų dvaro alus

unikalus palikimas

                               Butautų dvaro istorija

    Tarytum  bendras likimas sieja vieškelį, besidriekiantį Latvijos link ir Butautų dvaro rūmus, šimtmečius esančius greta vienas kito. Kaip ir kelias, daugelį kartų ardytas ir taisytas, taip ir rūmai griauti ir deginti vėl atgimsta keliaujančiųjų malonumui.

    1750 m. laikomi Butautų dvaro gyvenimo pradžia. Dvarininkų Tarnovskių giminės 13 kilometrų nuo Biržų ir vos 1,5 kilometro nuo Latvijos sienos, Butautų kaime pasistatė dvarą. Daugelį metų rūmai regėjo dvarininkų gyvenimą, jų papročius, šventes bei kasdienybę. Šventės niekada neapseidavo be alaus, kuris čia pat, dvaro rūsiuose, būdavo gaminamas.

    Po keleto amžių pro dvarą praūžė antrasis pasaulinis karas, atvesdamas į rūmus kareivišką gyvenimą, pakeitusį salėse skambėjusius šokių žingsnius kareiviškų batų aidu, palikdamas sienose karo  žymes. Karo pabaigoje rūmai sudeginami ir daugiau nei trisdešimt metų paliekami audrų ir vėjų pagairėje.

      1979m. tuometinis "Laisvosios žemės" kolūkio pirmininkas P.Poškus atstato dvaro rūmus, atkuria jame buvusį bravorą ir įkuria vienintelį Lietuvoje alaus muziejų. Dvaro gyvenimą skaidrindavo įvairūs menininkų simpoziumai, plenerai ir jis pamažu vėl tampa traukos centru.

    Kartu su XXI amžiaus atėjimu Butautų dvarui prasideda sunkus laikmetis. Uždaromas muziejus, suniokojami eksponatai, nustojamas gaminti alus, išdraskomas bravoras, pradedamas niokoti pats dvaras.

    2004 metai dvarui padvelkia atgimimo vėjais. Pradedama tvarkyti tai, kas išlikę, atstatoma tai, kas sugriauta. Atkuriamas dvaro bravoras ir 2005 m. pagal unikalią 1858 m. grafų Tiškevičių sukurtą alaus receptūrą pradedamas gaminti "Butautų dvaro alus".